Vilniaus Džiazas
Type: Residential and Administrative building complex
Status: Completed
Area: 4 147 m2
Year: 2021-2026
Location: K. Vanagėlio g. 11 and 18, Vilnius, Lithuania
-
Team: Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Emilija Staškutė, Vilius Šiaulys, Greta Žukauskienė, Edvardas Morkūnas, Jonas Varnauskas, Algimantas Urbonas, Jonas Varnauskas
-
Client: UNIQUE PROPERTIES, UAB
-
Contractors:
Building under heritage protection: UAB "EKSTRA STATYBA"
Newly constructed buildings: Veikmės statyba, UAB
-
Cost and construction management: Incorpus, UAB
LT
Vilniaus Senamiesčio ir Rasų rajonų sandūroje 2024-2026 m. pastatytas kompleksas „Vilniaus Džiazas“ su nauju dviejų korpusų daugiabučiu, atnaujintu tarpukario administraciniu pastatu, moderniu jo priestatu ir viešosiomis erdvėmis.
Dvarai, sodai ir parkai vos už kelių minučių pėsčiomis nuo Vilniaus rotušės – būtent taip prieš porą šimtų metų atrodė pietinė Senamiesčio dalis – dabartinė Rasų kolonija ir kaimyninės teritorijos.
Nors sovietmečiu šios teritorijos reikšmę miesto kasdienybei sumažino kalėjimo kaimynystė, o vėliau ryšius tarp rajonų bendruomenių perkirto magistralinė Drujos gatvė, ši erdvė istoriškai buvo kilni.
Kvartalo kaimynystėje anksčiau buvo grafams Čapskiams priklausę parkai ir sodai, o tarp dabartinių Lapų ir Vanagėlių gatvių – baronų fon Renė dvaras su angliško stiliaus parku. 2022 m. vasarą vykdant archeologinius tyrimus „Vilniaus Džiazo“ sklype atrastas tikras lobis: apie 500 vnt. XV-XX a. nukaldintų monetų, taip pat Žygimanto Augusto ir retos keturių grašių bei obolų monetos. Aptiktos ir trys paauksuotos, aukščiausią audinių kokybę liudijančios plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu.
Atskiro dėmesio vertas ir elegantiškas tarpukario administracinis pastatas, pastatytas 1936 m. – vienas iš nedaugelio XX a. pirmos pusės pramoninės architektūros, retrospektyvizmo pavyzdžių. Dviejų aukštų mūrinis pastatas su dvišlaičiu stogu, papuoštu neobarokiniais elementais yra buvusio Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ Vilniaus būstinė, suprojektuota vilniečio architekto W. Syrtowt. Pastato fasadas buvo papuoštas dideliais Venecijos langais, jame tarpukariu buvo įrengti biurai, didelis posėdžių kambarys, taip pat būstas kai kuriems valdybos nariams.
Tad urbanistiškai „Vilniaus džiazas“ siekė grąžinti istoriškai reikšmingą teritoriją į Senamiesčio audinį, atkurti ryšius tarp rajonų ir vėl tapti kilnia miesto centro dalimi. Šiuo tikslu kvartale suprojektuota vieša, praeinama vidinė gatvė su miestietiškomis komercinėmis patalpomis pirmuose aukštuose, sujungianti Senamiestį su Rasomis. Šią gatvę pratęsia atskirai suprojektuotas žalias Ričardo Gavelio vardo skveras su išraiškingu reljefu. Senamiesčio toną kvartale atkartoja fasadų bei stogų spalvos ir medžiagos, šlaitiniai stogai.
Architektūriniu požiūriu „Vilniaus Džiazas“ taip pat yra „senamiestietiškas“. Vienas iš projekto akcentų yra itin aukštos, iki 4,5 m lubos, retai sutinkamos naujos statybos projektuose ir atkartojančios Senamiesčiui būdingą prabangaus būsto dvasią. Ją pratęsia natūralios, ilgaamžės medžiagos. Kai kurios projekto detalės, tokios kaip aukšti vitrininiai langai (ypač mansardiniuose butuose ties balkonais), privačios terasos ar medinės apdailos elementai yra technologiškai modernios, tačiau jos nekonfliktuoja su senamiestietiška projekto dvasia.
„Vilniaus Džiazas“ yra išplėtotas urbanistiškai ir architektūriškai jautrioje vietoje. Tai – vienas aukščiausių taškų Senamiestyje su atitinkamais vaizdais į miestą pro dalies viršutinių butų langus. Tad projekte buvo skirtas ypatingas dėmesys kontekstui, visi sprendiniai buvo kruopščiai parinkti ir atsakingai suderinti su paveldosaugos ir kitomis institucijomis.
Autentiškame tarpukario pastate profesionalai restauravo autentišką laiptinę su originalia konfigūracija, keramines grindų plyteles, atkūrė ir restauravo senųjų venecijietiškų langų rėmus, plienines apsaugines vidaus langines, krosnių koklius, turėklų dizainą ir kitus vertingus elementus. Šitaip ne vieną dešimtmetį akis badęs apleistas pastatas pradeda naują gyvenimo etapą.
Unikalus sprendimas sukurtas ir šio pastato priestatui – buvusiam sandėliui. Jis dar prieš keliolika metų tiesiant pietinį senamiesčio apvažiavimą neteko kultūros paveldo objekto statuso, jį anksčiau planuota nugriauti. Visgi po diskusijų su paveldosaugininkų, architektų, miesto administracijos, vairuotojų ir gyventojų bendruomenių atstovais, sandėliui sukūrėme kompromisinį sprendimą, „nupjaunantį“ eismui trukdančią pastato dalį.
Dėl to vieno aukšto pastatas su mansarda turės permatomą pietinį fasadą – pjūvį, atveriantį pastato vidaus struktūrą. Likusi rekonstruota sandėlio dalis iš esmės nepakis ir išlaikys istorinę pastato atmintį.
PROJEKTO NUOTRAUKOS
