Panerių 12 Quarter Revitalization

Type: Residential and Administrative building complex
Status: Under construction Area: 5925 m2
Year: 2022 – Under construction
Location: Panerių g. 12, Vilnius, Lithuania
Team: Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Kasparas Žiliukas, Ignas Uogintas, Greta Žukauskienė, Algimantas Urbonas, Edvardas Morkūnas,
Visuals: Pixelguardian, Ausrine Studio 3D, DO ARCHITECTS

Ilgą laiką užkonservuota, tačiau pasižyminti turtingu istoriniu kontekstu teritorija atgyja. Panerių gatvėje suplanuotas gyvenamasis ir administracinis kompleksas regeneruoja menkavertę esamą situaciją.

Projektu siekiama pabrėžti vertingąjį kontekstą - Šv. Stepono bažnyčią, bei giliai po žeme glūdinčius marijavičių vienuolyno pamatus, kurių vieta pažymima. Pagal Panerių gatvę formuojamas perimetrinis užstatymas, o viešo naudojimo servitutinis takas per sklypą veda link Šv. Stepono bažnyčios kiemo, užtikrindamas funkcinius bei kompozicinius ryšius tarp Panerių gatvės ir Šv. Stepono bažnyčios.

Sklypo viduje projektuojami tūriai savo proporcija, medžiagiškumu ir orientacija tęsia klebonijos ir kitų senųjų statinių, esančių gretimybėse, urbanistinę visumą. Jie natūraliai užauga iš pavienių statinių į bendrą, struktūrišką sistemą. Žemų naujai statomų pastato korpusų (iki 12 m aukščio) orientacija taip pat yra padiktuota ir atkartoja Šv. Stepono bažnyčios kryptį. Tūrių kompozicija atitraukiama nuo bažnyčios atkuriant buvusią šventoriaus erdvę. Pagal šį servitutinį taką formuojamas perimetras su aktyviu frontu.

Gyvenamųjų korpusų vidiniai kiemai dalinai uždari, o pirmų aukštų butai turi privačius kiemelius. Iš įvairių komplekso vietų atsiveriantys vaizdai į Šv. Stepono bažnyčią kuria senamiestietišką, sakralią aurą.

ENG

Preserved for a long time, but characterized by a rich historical context, the territory is coming back to life. The planned residential and administrative complex on Panerių street regenerates the inferior existing situation.

The project aims to emphasize the valuable context - St. Stephen's Church, as well as the foundations of the mariavitės monastery, which lie deep underground, whose location we marked on our site plan. A perimeter building is being formed along Panerių street, and a public path leads through the plot towards St. Stephen's church yard, ensuring functional and compositional connections between Panerių street and St. Stephen's Church.

The volumes designed inside the plot, in their proportion, materiality and orientation, continue the urban ensemble of the parsonage and other old buildings located in the vicinity. They grow naturally from individual structures into a common, structured system. The orientation of the small scale newly constructed building (up to 12 m high) is also dictated and echoes St. Stephen's Church direction. The volume composition is separated from the church by restoring the former space of the churchyard. According to this path, a perimeter with an active front is formed.

The courtyards of the residential buildings are partially closed, and the apartments on the first floors have private patios. The views of St. Stephen's Church creates a perceivable old-town, sacred aura.

LAIKOTARPIS NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ IKI 1864 M.

1600 m. pastatyta Šv. Stepono bažnyčia. 17 a. pradžioje tai buvo priemiesčio žemės greta svarbaus trakto, kuriuo keliu į Vilnių, pro Rūdininkų vartus, į miestą atvykdavo karaliai ir garbingi svečiai. Šv. Stepono bažnyčia karo inžinieriaus Fridricho Getkanto 1648 m. buvo minima ir kaip miesto fortifikacijos dalis. 1715 m. Šv. Stepono bažnyčia buvo atiduota vienuoliams rokitams, kurie tapo visų labai gerbiami dėl pasiaukojančio vilniečių slaugymo didžiojo 1710 m. maro metu. 1717 m. prie bažnyčios buvo pastatyta Šv. Roko koplyčia. 1737 m. su popiežiaus Klemenso XII leidimu, buvo pastatytas medinis marijavičių vienuolynas, kuris per 1794 m. sukilimą buvo sudegintas ir atstatytas iš mūro. 1808 m. Vilniaus miesto K. Griunerto plane matosi išsiplėtę vienuolyno daržai, teritorijoje atsirado dar vienas mūrinis pastatas, kurį galime rasti ir vėlesniuose planuose. 1810 m. marijavitės, neįspėjusios bažnyčios klebono, išmūrijo tvorą, atskirsdamos savo kiemą nuo aikštės prie bažnyčios. Pagrindinis įėjimas į bažnyčią, atėjus iš Šv. Stepono gatvės į bažnyčios aikštę, liko už tvoros, vienuolių sklype. Ši marijavičių pastatyta tvora, atitvėrus centrinį įėjimą, stovėjo iki 1914 m. 1821 m. Šv. Stepono bažnyčia buvo atiduota marijavitėms. Vienuolynas buvo uždarytas 1864 m., o Šv. Stepono bažnyčia palikta tikintiesiems. Vienuolyno pastatas, žemė, sodas perduoti Vilniaus miestui, kuris atidavė juos Vilniaus gubernijos Kalėjimų valdybai.

LAIKOTARPIS NUO POKARIO IKI ŠIŲ DIENŲ

Pokariu ir vėlesniais dešimtmečiais pramoninė, gamybinė veikla aprašomoje vietoje tapo pagrindine. Šv. Stepono bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, kapinės panaikintos fiziškai, teritorija išasfaltuota. Ir tiriamame sklype, ir aplinkiniuose buvo statomi gamybai ir sandėliavimui arba jų aptarnavimui skirti statiniai. Tiriamame sklype įsikūrė įmonė „Gatvių statyba“. Pastaruoju metu, plečiantis miestui, pietvakarinė istorinė Naujamiesčio dalis jau tampa miesto centro dalimi. Vietovė iš esmės keičia savo pavidalą ir svarbą miesto urbanistiniame kontekste. Čia vyrauja konversijos tendencija, tačiau architektūrinė aplinka yra iki galo dar nesuformuota ir neatitinka miesto centrui būdingų estetinių charakteristikų.

LAIKOTARPIS NUO 1865 M. IKI ANTROJO PASAULINIO KARO

Nuo 1865 m. buvusio vienuolyno vietoje įsikūrė kalėjimas, kuris įvairiais pavadinimais egzistavo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Impulsą Naujojo miesto atsiradimui ir viso miesto plėtrai suteikė pietine Vilniaus miesto dalimi pravestas geležinkelis. Lygiagrečiai geležinkeliui buvo suplanuota nauja gatvė. Panerių gatvė, įrengta kartu su geležinkeliu. Sklypo ir buvusio vienuolyno pastatuose įsikūręs kalėjimas dėl savo specifinės paskirties keitėsi nedaug. Iki Pirmo pasaulinio karo aprašomoje teritorijoje atsirado dabartinis pastatas - Panerių 12, kuriame buvo kalėjimo viršininko butas ir kanceliarija, taip pat jame buvo pirtis ir džiovykla. Prieš pat pirmąjį pasaulinį karą vietoje buvusių ir kalėjimui pritaikytų vienuolyno namų, buvo pastatytas 3-jų aukštų naujas kalėjimo pastatas. Galutinai visi pastatai įrengti ir kalėjimui pritaikyti 1928 m. Jame buvo vyrų ir moterų skyriai. Kalėjimas buvo sugriautas galimai per 1944 m. liepos mėnesio 7-12 d. vykusį bombardavimą ir 1945 m. sausio 12 d. įvykusį sprogimą geležinkelyje.

SUVESTINĖ ISTORINĖ SCHEMA

Šiuo metu aprašomame sklype stovi didelė dalis gamybinės paskirties statinių, atsiradusių laikotarpyje tarp Antrojo pasaulinio karo ir pastarųjų dešimtmečių. Šiuo metu esantį sklypo užstatymą galime įvardinti kaip padriką, be planingos urbanistinės struktūros, utilitarios architektūros.

Marijavičių vienuolyno vietoje kuriama atvira erdvė, žyminti buvusį statinį, jo vidaus erdvių išplanavimą ir veda iki Šv. Stepono bažnyčios sklypo. Kietų ir minkštų dangų kompozicija (buvę vidaus koridoriai – takeliai; buvusios vienuolyno celės – sodeliai, krūmynai, gėlynai) kuria unikalų tako charakterį, „surišdama“ teritorijos istoriją su dabartimi. Arčiau Šv. Stepono bažnyčios, suprojektuota atvira apželdinta erdvė, atkartojanti šventoriaus (bažnyčios kiemo) buvusį įvaizdį, proporciją. Šv. Stepono bažnyčia - konteksto dominantė. Projektu buvo siekiama jos neužgožti projektuojant žemesnius suskaidytus tūrius. Įdomu - rašytiniuose šaltiniuose minima, kad netoli bažnyčios yra palaidotas žymus, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje L. Stuoka-Gucevičius, kurio atminimui yra išlikusi antkapinė lenta ant Šv. Stepono bažnyčios fasado.

MARIJAVIČIŲ VIENUOLYNO PLANAS IR FASADAS IŠ KIEMO PUSĖS, 1835 M. IR ŠV. STEPONO BAŽNYČIA APIE 1905 M.

L. GUCEVIČIAUS ANTKAPINĖ LENTA ŠV. STEPONO BAŽNYČIOJE, IŠ V. DRĖMA KNYGOS „DINGĘS VILNIUS“ 1991 M.
„ŠV. STEPONO BAŽNYČIA“, JUOZAS KAMARAUSKAS, 1892 M. POP., AKV. 52,5X71. DAILĖS MUZIEJUS.

PROJEKTO VIZUALIZACIJOS

STATYBŲ EIGA